Dėl pareigūnų pensijų – susitikimas su Seimo nariais

Vakar LR Seime įvyko Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) vadovo Sauliaus Džiauto ir Lietuvos policijos profesinės sąjungos (LPPS) pirmininkės Romos Katinienės susitikimas su Seimo nariu Karoliu Neimantu ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotoja, Seimo nare Jūrate Zailskiene. Susitikime buvo aptartos statutinių pareigūnų valstybinių pensijų problemos.

Diskusija vyko Seimo nario iniciatyva, jis mato neatidėliotinai spręstinų problemų Pareigūnų valstybinių pensijų pakeitimo įstatyme. Kaip informavo LPPS teisininkas Karolis Likas, parlamentarai teisingai identifikavo problemą – per mažas pareigūnų pensijas, tačiau siūloma Seimui teikti ne visą problematiką aprėpiantį įstatymo pakeitimo paketą, o apsispręsti dėl modelio ir keitimus daryti palaipsniui.

NPPSS pirmininkas Saulius Džiautas kėlė klausimų dėl dabartinių pareigūnų jau  gaunamų pensijų indeksavimo, dėl pensijos dydžio skaičiavimo. Seimo narys K. Neimantas siūlė siekti „iš šešėlio ištraukti“ į pensiją išėjusius pareigūnus, kurie  gauna priedą prie pareigūnų pensijos, skiriamą tik tuo atveju, jei pareigūnas niekur nedirba. Tuo tarpu, parlamentaro nuomone, 300 eurų priedą gauna ir dalis tų, kurie slapčia užsiima darbine veikla ir gauna iš jos pajamų.

LPPS pirmininkė Roma  Katinienė ir LPPS teisininkas Karolis Likas įsitikinę, kad  pareigūnų pensijų problemą reikia spręsti kompleksiškai ir iš esmės. Roma Katinienė: „Padidinus jau dirbančių pareigūnų darbo užmokestį, padidėtų ir pensijos, nes jos skaičiuojamos nuo atlyginimo. Kai vidaus reikalų sistemoje trūksta daugybės pareigūnų, darbo užmokesčio kėlimas iškart spręstų ne vieną problemą, o kelias: į sistemą ateitų dirbti daugiau pareigūnų, jaunimas  mieliau rinktųsi darbą policijoje, mažėtų darbo krūvis jau dirbantiems policijos pareigūnams, didėtų profesijos prestižas, o tuo pačiu padidėtų ir pareigūnų senatvės pensijos.“ LPPS pirmininkė kėlė klausimą ir dėl pareigūnų reabilitacijos problemų: eilė sveikatos atkūrimo paslaugoms šiuo metu siekia iki 2 metų, o pareigūnų pensinis amžius ilgėja – anksčiau ar vėliau jis, kaip ir daugelyje Europos šalių, pasieks 55-erius metus. Tad nelogiška manyti, kad sunkiomis ir didžiulės įtampos sąlygomis dirbantys policijos pareigūnai iki tokio amžius išsivers be sveikatos ir darbingumo atkūrimui būtinų paslaugų.

Kitas susitikimas numatytas balandžio 1 dieną. LPPS ir NPPSS  susitarė tarpusavyje iki šios datos suderinti pozicijas dėl pagrindinių problemų ir būtinų įstatymo pataisų