Lenkai gąsdina savo pareigūnus: bus „blogi“ – padarys kaip Lietuvoje

Tai Lietuvos policijos profesinės sąjungos (LPPS) organizuotoje konferencijoje Seime pareiškė buvęs Vidaus reikalų ministerijos kancleris ir septynioliktosios Vyriausybės kancleris; teisininkas, daugiau nei 30 metų ištarnavęs teisėsaugos sistemoje nuo eilinio pareigūno iki policijos Generalinio komisaro pavaduotojo, buvęs Seimo narys ir Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis. Pateikiame jo kalbos Seime ištrauką.

... Vidaus reikalų ministrė (Agnė Bilotaitė – red.) nesurado daugiau kaip keliolika minučių laiko, kad pabūtų Seimo salėje, kur iš visos šalies susirinko šimtai policijos pareigūnų. Susirinko, kad atskleistų tikrąją padėtį vidaus reikalų sistemoje. O tikroji padėtis, kurią aš labai gerai žinau, yra tokia: kaimynai lenkai jau šaiposi iš valdančiųjų (jau praėjusios kadencijos – red.) atliktų reformų ir gąsdina savo policininkus, kad,  jeigu šie blogai tarnaus, padarys kaip Lietuvoje. Bet taip negali būti!  Mes neturime tapti pajuokos objektais, o paprasti mūsų šalies žmonės turi jaustis saugiai!

Apibūdindamas padėtį, į kurią daugelį metų buvo klampinama vidaus reikalų sistema, ne kartą pavartosiu žodį „dingo“. Dėl vienokių ar kitokių priežasčių, dėl sunkių darbo sąlygų, mažų atlyginimų, bloginamų kitų socialinių garantijų bei reformų, kiek aš skaičiavau, per daugelį Nepriklausomos Lietuvos metų „dingo“ apie 8 tūkst. policijos pareigūnų.

Tai gal jie buvo nereikalingi, gal sumažėjo pareigų, priskiriamų policijos pareigūnams? Aš taip ir nesugebėjau atrasti tų „nuimtų“ pareigų. Lietuvai būdinga ir net, sakyčiau, tapo nacionaline tradicija: pridėti jau esamiems pareigūnams funkcijų, tačiau pamiršti, kaip jas reikės įvykdyti.

Dingo ištisos institucijos policijoje. Tragedija Lietuvai padaryta – ir aš tos nuomonės laikiausi ir laikysiuosi – , kad nebeturime apylinkės inspektorių. Tragedija, atnešusi didžiulių neigiamų pasekmių. Vadinkime kaip norime, jei nepatinka „apylinkės inspektorius“. Tačiau atitinkamos pareigybės kitose šalyse yra ir puikiai veikia: tiek didinant visuomenės saugumą, tiek racionaliai paskirstant krūvius  tarp pareigūnų, tiek nusikaltimų prevencijai. Jungtinėje Karalystėje yra konsteblis. Jeigu sudėtingi namai, tai yra, jei juose daugiau įstatymus pažeidinėti linkusių šeimų, konstebliui priskirti du daugiabučiai. Jeigu gyventojai nelinkę nusikalsti, konsteblis „turi“ visą gatvę. Imkime pavyzdžiu Ameriką – ten šerifai yra. Beveik kiekvienoje šalyje yra atsakingas šeimininkas, tai yra pareigūnas, gerai pažįstantis jam priskirtas teritorijas, jų gyventojus.

Dingo nepilnamečių reikalų inspektoriai. Tai kirtis, kuris dar daugelį metų kamuos Lietuvą su didžiulėmis pasekmėmis. Dalis mokyklų turėjo apsitverti tvoromis, apsistatyti sargybiniais, tačiau net ir tai nebeapsaugo mūsų vaikų ir jaunimo nuo svaiginimosi neaiškiomis medžiagomis, nuo neretai tragiškai pasibaigiančių pasekmių.

O policijoje prasidėjo „sodybų tuštėjimo metas“, tai yra, beveik masinis pareigūnų traukimasis iš sistemos arba vengimas ateiti į ją dirbti, nes dingo netgi toks dalykas, kaip  policijos pareigūnams ir statutiniams tarnautojams įstatymu įtvirtinta garantija gauti priedus už ištarnautus metus. To iki dabartinių valdančiųjų  (praėjusios kadencijos – red.) atėjimo Lietuvoje dar nebuvo buvę – kad  socialinės garantijos dingtų net ir iš įstatymų!

Aš sakiau vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei, visi gi sakėme: „Ką jūs darote, taip negalima, tai dar labiau padidins pareigūnų traukimosi iš sistemos pagreitį.“ Tačiau valdantieji jautėsi visa galintys ir visa žinantys – jie  nesiklausė. O dabar matome pasekmes: pareigūnų traukimąsi iš tarnybos, protestus ir dažno policininko nuleistas iš bejėgiškumo rankas: kaip spėti dirbti už save, už tuos, kurie neatėjo (policijoje trūksta pareigūnų) ir už tuos, kurie kaip tik išeina.

Turėjo dingti, bet per stebuklą pavyko išsaugoti pareigūnams „Pušyno“ sanatoriją. Sanatorija buvo atsidūrusi su konservatorių partija susijusių asmenų interesų lauke. Sukilus pareigūnams, visiems mums kartu kovojant, pavyko ją atkovoti.

Kas dar dingo?  Aš manau, kad dingo reikiama teisinė pareigūno apsauga – pareigūno veikimui. Kurjeris, gaunantis 1600 eurų ar didesnį atlyginimą, ir policijos pareigūnas, reaguojantis į įvykius ir gaunantis 900 eurų. Palyginkime atsakomybes: kurjeriui  reikia atsakyti už gabenamas siuntas, inkasatoriui – už pinigus, o policijos pareigūnui – už aplinkinių, už kolegų, už visuomenės ir savo paties saugumą. Sprendimą policijos pareigūnas turi priimti čia ir dabar: ginti – neginti. Šauti – nešauti. Ir kažin, ar po visų procesų, jei bus nuteistas ar nuteisti pareigūnai, kuriems ginant savo ir kitų gyvybes teko panaudoti ginklą...  Ar tikrai, kai reikės ginti visuomenės narių gyvybes, jos bus ginamos. Nors šūkis „Saugoti, ginti, padėti“ –  nė kiek nepasikeitė.

Šiandien valstybė yra priversta kalbėti apie Statutinės tarnybos stabilizavimo programą. Ir Policijos generalinio komisaro prieš kelis mėnesius ištarta, visus šokiravusi frazė dėl galimo migrantų įdarbinimo policijoje  gali virsti realybe, jei niekas nepasikeis. Todėl arba privalome sukurti motyvavimo sistemą, kad nauji pareigūnai noriai ateitų į tarnybą, o jau dirbantys joje liktų kiek įmanoma ilgiau; arba gali tekti į Pabradę važiuoti paieškoti, kas tarnaus policijoje. Suprantama, pastarieji žodžiai yra mano sarkazmas, nes valdantieji sukūrė tokias sąlygas, jog ateinančioms politinėms jėgoms teks daug padirbėti, kad visa tai būtų ištaisyta.

2024 m. liepos mėnesį 150 jaunuolių baigė Policijos mokyklą, prisiekė Lietuvai ir papildė policijos gretas. Tačiau, remiantis žiniasklaidoje skelbiama informacija, reikėtų dar bent septynis kartus tiek. Lietuvoje trūksta 1 300 policininkų. Komisariatuose tuščia kone kas penkta darbo vieta, o situacija prastėja.

Šių metų vasarį išskirtinai tik Seimo valdančiųjų balsais buvo priimta Vidaus tarnybos statuto nauja redakcija. Nelabai kas Seime pamena panašaus atvejo, kad būtų naikinamos ar apribojamos jau įstatymų lygmeniu įtvirtintos statutinių valstybės pareigūnų socialinės garantijos. O pas mus tai įvyko, kai visi  kalbame apie blogėjančią geopolitinę situaciją, apie nedraugiškų šalių organizuojamas provokacijas Lietuvos pasienyje; apie narkotikų plitimą, pareigūnų darbo krūvių augimą, kai ir taip trūksta pareigūnų. Priedo už ištarnautus metus pareigūnams ženklus sumažinimas laikytinas galimai pažeidžiančiu Konstituciją.

Todėl  inicijavau, o mūsų demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai bei kiti Seimo opozicijos atstovai (šiame Seime dalis tuometinių opozicijos atstovų tapo valdančiosios daugumos atstovais – red.) pateikėme prašymą Konstituciniam Teismui išnagrinėti naujai priimto LR vidaus tarnybos statuto atitikimą šalies Konstitucijos normoms. Kovo mėnesį  LR Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti šį skundą dėl statutinių pareigūnų galimo diskriminavimo.

Nepritarėme ir valstybės tarnybos reformai, bandėme užkirsti jai kelią, nes tai buvo labiau panašu į sistemos griovimą. Vėliau tai pasitvirtino su kaupu – valdantiesiems buldozeriu prastūmus reformą, vidaus reikalų sistema pradėjo prarasti vis daugiau pareigūnų, o likusieji vis sunkiau susitvarkė su išaugusiais darbo krūviais.

Iš to, kas dar galėjo „dingti“, bet, laimei, nedingo, liko „Pušyno“ sanatorija. Išsaugota tik per plauką. Pamenu, kaip Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas, pasirašiau kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą, Specialiųjų tyrimų tarnybą ir Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl žiniasklaidoje paviešintų galimai neskaidrių konservatorių deleguotos vidaus reikalų ministrės ir su ja susijusių kitų įtakingų jos partijos kolegų veiksmų, ministrei pasiūlius privatizuoti VRM priklausančias sanatorijas „Dainava“ ir „Pušynas“, įvertinimo. „Pušynas“ nedingo. Pavyko išsaugoti.

Ne tik pareigūnams, bet ir visiems Lietuvos žmonėms bus tik geriau, jei žodis „dingo“ pats dings arba taps itin retas, kai kalbėsime apie visuomenės saugumą, policijos pareigūnų profesijos prestižą, pareigūnų socialines garantijas. Kad į klausimus: kur policininkai, kodėl jie neatvyksta gelbėti, kur visuomenės saugumas – nenuskambėtų atsakymas – dingo.