Lietuvos socialdemokratai supažindinti su situacija policijoje - lėšų trūksta viskam

Vakar Vilniaus 5-ajame policijos komisariate vyko Policijos vadovų, Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos  frakcijos atstovų Juozo Olekos, Juliaus Sabatausko, Kęstučio Vilkausko, Vilniaus miesto tarybos nario Povilo Pinelio ir profesinių sąjungų susitikimas. Jo tikslas – pristatyti realią policijos situaciją ir paskatinti imtis reikiamų priemonių situaciją keisti į geresnę pusę.

Policijos generalinis komisaras pristatė bendrą policijos situaciją, jos finansavimą, gaunamus pareigūnų atlyginimus ir strateginius tikslus, kurių svarbiausi – naujų pareigūnų pritraukimas ir esamų išsaugojimas, pasirengimas hibridinėms grėsmėms, efektyvesnis administravimas, skaitmeninių sprendimų plėtojimas ir dirbtinio intelekto integravimas į policijos veiklą.

Generalinis komisaras išreiškė susirūpinimą, kad nors ir policijos biudžetas 6 proc. didesnis nei praėjusiais metais – tų lėšų visada kam nors trūksta.

Didžiulė problema su pritraukimu į tarnybą, nes maži atlyginimai ir dideli krūviai atbaido kandidatus. Tačiau džiaugėsi, kad praėjusiais metais mokėsi 312 pretendentų tapti policijos pareigūnais - Lietuvos policijos mokykloje mokėsi 167, įvadinius kursus – 124, Mykolo Romerio universitete -21, iš viso 312.

„Daug vilčių dedame į Viešojo saugumo kolegiją, nes kasmet mums reikia, kad būtų paruošta apie 250-300 policininkų, tačiau ar taip bus? Todėl manyčiau, kad logiški siūlymai, jog pareigūnai galėtų dirbti, o įgiję stažą valstybinei pensijai kartu gauti ir ją“, - sakė Arūnas Paulauskas, Lietuvos policijos generalinis komisaras.

Lietuvos policijos profesinės sąjungos tarybos narė Agnė Greblikaitė papasakojo apie eksperimentą, kuris vyksta Kauno policijoje, kai, siekdami pritraukti į policijos gretas ir populiarinami profesiją, sudaro galimybę patruliuoti kartu policijos pareigūnui ir policijos rėmėjui.

„Tai tikrai pasiteisino, nes dalis rėmėjų pasirenka studijuoti ir vėliau tapti pareigūnu.  Yra ir kita geroji praktika, kai pritraukę tapti policijos rėmėjais Romerio universiteto studentus, netrukus sulaukėme netikėtumo – pabuvę rėmėjais dalis jų perėjo dirbti į policiją. Kita šio eksperimento teigiama pusė, matydami tiesioginį tikrą policijos pareigūno darbą, jaunas žmogus gali įsivertinti ar tai, ką pamatė ir tai kokie yra jo lūkesčiai sutampa. Tikrai siūlyčiau pabandyti plėtoti Kaune pradėtą veiklą, nes ji pasiteisino. Mes jau patys darome žingsnius, kad pritraukti pareigūnų į tarnybą“, - kalbėjo Agnė Greblikaitė, kuri yra policijos pareigūnė, dirbanti Kauno apskrities vyriausiame policijos komisariate.

Socialdemokratų atstovas Juozas Olekas pasiūlė daugiau kalbėtis šiomis temomis. Anot politiko, vieną kitą įstatyminį pakeitimą tuomet gal ir pavyks padaryti, juolab, kad išgyvename sudėtingą laikotarpį.

Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė priminė diskusijos dalyviams praėjusių metų spalio 1 d. šios organizacijos suvažiavime  priimtą rezoliuciją, kurioje raginama siekti viešojo saugumo stiprinimo, didinti pareigūnų garantijas, profesijos patrauklumą, siekti pakankamo policijos finansavimo, per artimiausią 3 metų laikotarpį pasiekti, jog vidutinis policijos pareigūno darbo užmokestis  būtų ne mažiau kaip 30 proc. didesnis nei šalies vidutinis darbo užmokestis ir kt.

„Būtina ilgalaikė strategija, nes policija sensta, darbo užmokestis nepaveja šalies vidutinio darbo užmokesčio ir kt. Konferencijoje priimtoje rezoliucijoje yra labai daug gerų dalykų. Tačiau reikia papildomo finansavimo, kuris padėtų spręsti ilgalaikes problemas, todėl siūlau apie tai kalbėtis siauresniame rate ir pradėti jas įgyvendinti. Ir tam reikia ne atskirų politikų palaikymo, o susitarimo, kuris leistų priimti gerus sprendimus ir inspiruotų pokytį policijai“, - sakė R.Katinienė.