Didžiausios ir įtakingiausios, 36 tūkst. narių turinčios Rumunijos policijos pareigūnų ir sutartininkų profesinės sąjungos pirmininkas Vasile Zelca davė interviu mūsų profesinės sąjungos leidiniui internete.
Primename, kad Lietuvos policijos profesinės sąjungos (LPPS) pirmininkė Roma Katinienė ir Rumunijos policijos pareigūnų ir sutartininkų profesinės sąjungos (National union of police officers and contractual staff) pirmininkas Vasile Zelca liepos pabaigoje pasirašė organizacijų bendradarbiavimo sutartį.
Daiva Sakalė: Kiek Rumunijoje dirba policijos pareigūnų, ar jų pakanka?
Vasile Zelca: Šiuo metu Rumunijos vidaus reikalų sistemoje tarnauja 64 tūkstančiai policininkų, iš kurių 50 tūkst. yra nacionaliniai policininkai, 13 tūkst. – pasienio policijos pareigūnai; 1 tūkstantis policininkų dirba Migracijos departamente. Šiuo metu yra neužpildytos 20 tūkst. policininkų pareigybių. Jų turėtų būti 84 tūkstančiai.
Daiva Sakalė: Pareigūnų trūkumas išties didelis. Ar tai susiję su per mažu atlyginimu, o gal yra daugiau priežasčių?
Vasile Zelca: Tai susiję ne tik su atlyginimo dydžiu, bet, be abejo, ir su juo. Situacijai turi įtakos paskelbti įstatymų projektai, kuriais numatyta pabloginti pareigūnų teises. Pavyzdžiui, situaciją pablogins pensijų įstatymas. Taip pat stebimas motyvacijos ateiti dirbti į Rumunijos vidaus reikalų sistemą nebuvimas.
Rumunijos jaunimas, rinkdamasis profesiją, vadovaujasi trimis principais: juos domina atlyginimo dydis, karjeros augimo perspektyvos ir geros socialinės garantijos. Tarp pastarųjų – ir galimybė anksčiau išeiti į pensiją. Šiuo metu vidutinis atlyginimas policijoje sudaro 1500 eurų. Naujai priimti į darbą pareigūnai gauna vidutiniškai 1200 eurų, o turintys didesnį stažą – apie 2000 eurų. Tačiau atlyginimas tokiu tapo neseniai, po šiais metais įvykusio pareigūnų protesto, kai jie atsisakė saugoti Rumunijos agitacines - rinkimines apylinkes. Tuomet atlyginimai ir buvo pakelti vidutiniškai 400 eurų. Tačiau to nelaikome atlyginimo pakėlimu, valstybė tik grąžino, kas pareigūnams teisėtai priklausė, kas buvo skola jiems, ir dabartinio dydžio atlyginimai turėjo būti mokami pareigūnams kur kas anksčiau.
Daiva Sakalė: Kokia Jūsų nuomonė: ar galima tikėtis, kad dabar mokamas atlyginimas rumunų jaunimui bus patrauklus ir padės spręsti opią policijos pareigūnų trūkumo problemą?
Vasile Zelca: Manau, kad naujų pajėgumų, jaunimo iš tiesų į vidaus reikalų sistemą ateis daugiau. Tačiau tai įvyks ne iš karto. Jaunimas labai atidžiai stebi: kas ir kokių pažadų duoda, kaip juos vykdo. Jei pamatys, kad pažadai neliko vien pažadais, tai jiems ir bus įrodymas, kad verta ateiti dirbti į policiją.
Daiva Sakalė: Lietuvos policijos pareigūnus domina, kokių dar socialinių garantijų, motyvuojančių dirbti policijoje, turi Rumunijos pareigūnai. Kadangi užsiminėte apie Pensijų įstatymo korekcijas, tai yra socialinės garantijos mažinamos ir padėtis blogėja, pasidalinkite įžvalgomis apie tai.
Vasile Zelca: Norisi akcentuoti patį didžiausią mūsų praradimą – Pensijų įstatymo pakeitimą. Įstatymu ne tik sumažintas pensijų augimas, bet ir garantijos pensijai gauti. Ankstesnis įstatymas, galiojęs iki pakeitimo, policijos pareigūnams buvo labai naudingas ir motyvuojantis dirbti sistemoje.
Tas įstatymas leisdavo išeiti į pensiją, įgijus 25 metų stažą. Dabar tokia galimybė liko tik operatyvinių tarnybų darbuotojams. Kol kas operatyvininkai, turintys 25 metų stažą, gali išeiti į pensiją, pavyzdžiui, 47 metų. Kiti policijos pareigūnai išeina į pensiją 52-53 metų amžiaus. Tie, kas tarnavo ir operatyvininkais, ir kitose tarnybose, dabar vidutiniškai gali išeiti į pensiją 51 metų ir 2 mėnesių amžiaus.
Pensijų įstatymas, deja, buvo pakeistas du kartus: 2017 metais ir 2023 metais. Dabar padėtis tokia: 2035 metais į pensiją pareigūnai galės išeiti tik sulaukę 53 metų.
Policijos profsąjungos siekia, kad pensija būtų kiek įmanoma didesnė, nes per visą tarnavimo policijoje laiką Rumunijos policininkai neturi teisės dirbti kitur, išskyrus policiją. Pavyzdžiui, tardytojai, kriminalinių nusikaltimų tyrėjai neturi teisės netgi žaisti kokiame nors futbolo klube. Vadinasi, jie neturi įgiję kitokio darbo įgūdžių ar patirties; nėra užsidirbę kitos pensijos, ir jei, kaip policininko, jo pensija bus maža, jis negalės savęs tinkamai aprūpinti, išsilaikyti. Jis turės ieškoti papildomo darbo, o tai jau bus nelengva.
Daiva Sakalė: Jūsų organizacija yra didžiausia Rumunijos policijos profesinė sąjunga. Kiek yra kitų policijos pareigūnų teises ginančių profesinių organizacijų? Palyginkite narių skaičius.
Vasile Zelca: Iš 64 tūkstančių Rumunijos policininkų 36 tūkstančiai yra mūsų organizacijos, tai yra Rumunijos policijos pareigūnų ir sutartininkų profesinės sąjungos, nariai. Taip pat yra susikūrusios 46 mažos policijos profesinės sąjungos. Bet jos visos kartu neturi daugiau kaip 15 tūkst. narių. Tačiau mažosios organizacijos kenkia profsąjunginiam judėjimui, nes darbdaviai jas neretai naudoja konsultacijoms, jos tampa geltonosiomis profsąjungomis. Tai tarsi darbdavių organizacijos, darbdaviams ir tarnaujančios, esančios po jų „stogu“.
Rumunijos profsąjunginės veiklos įstatymas sako, kad atstovauti darbuotojams kaip profsąjunga gali organizacija, turinti 50 procentų pareigūnų – narių. Dabar ši kartelė nuleista, kad galėtų ateiti ir kitos, mažos profesinės sąjungos. Ir kad jos taptų didžiausios profesinės sąjungos oponentėmis. Taip daroma, kad, suskaldžius profsąjunginį judėjimą, būtų lengviau valdyti. Todėl mums tenka kovoti ir su darbdaviais – Rumunijos Vidaus reikalų ministerija, ir su mažomis profesinėmis sąjungomis, kurios trukdo ir stengiasi daryti kliūtis teisėtiems ir teisingiems tikslams.
Daiva Sakalė: Jūsų vadovaujama profesinė sąjunga patiria nemažai iššūkių. Kuriuos iš jų laikote didžiausiais?
Vasile Zelca: Turbūt nustebsite, kad didžiausia problema – ne policijos pareigūnų atlyginimo dydis. Pagrindinė problema yra personalo deficitas, nes 20-ties tūkstančių neužimtų pareigybių darbą turi atlikti esami pareigūnai, ir tai labai didelė našta jiems.
Daiva Sakalė: Iš pasakojimo pradžioje pateikto pavyzdžio, kai policininkai atsisakė saugoti Rumunijos agitacines-rinkimines apylinkes, susidarė įspūdis, kad jūsų organizacijos nariai aktyviai kovoja už savo teises, o ne linkę laukti, kol pirmininkas ar kažkas kitas pats vienas už juos viską padarys.
Vasile Zelca: Dauguma narių aktyvūs, rengiame protestus, nariai į juos ateina. Akcija, kai policijos pareigūnai neišėjo saugoti rinkimų apylinkių, buvo policijos pareigūnų akcija, jie patys organizavosi per socialinius tinklus. Žmonės pasakė, kad jie neis saugoti. Ir tai padėjo susigrąžinti skolą, tai yra gauti didesnius atlyginimus. Praktiškai gavosi, kad profesinės sąjungos nuomonė ir darbuotojų, kurie rašė bei organizavosi socialiniuose tinkluose, nuomonės buvo vieningos. Ir darbdavys pamatė, kad tai ne tik profesinės sąjungos prašymas, bet ir darbuotojų reikalavimas.
Daiva Sakalė: Ar turite šakos sutartį?
Vasile Zelca: Mūsų profesinė sąjunga pasirašė du juridinius aktus: kolektyvinę sutartį neatestuotiems bendradarbiams, tarnautojams. Ir kitą kolektyvinę sutartį – ji skirta atestuotiems pareigūnams, tai yra policininkams.
Rumunijoje kolektyvinės sutartys nepasirašomos tik su viena profesine sąjunga, o turi pasirašyti visos profesinės sąjungos. Ir buvo situacija, kai viena profsąjunga nenorėjo pasirašyti kolektyvinės sutarties dėl atestuotų bendradarbių (policijos pareigūnų). Teko eiti kitu keliu. Buvo pasirašytos kolektyvinės sutartys su visais policijos padaliniais: su pasienio policija, su policija, su migracijos policija. Pavyko išeiti iš to akligatvio, pasirašius atskiras kolektyvines sutartis. Tose kolektyvinėse sutartyse kalbama ne apie atlyginimus, o apie papildomas dienas prie atostogų ir kitas socialines garantijas.
Ir todėl, turėdama 36 tūkst. narių, mūsų profesinė sąjunga privalėjo juos ginti ir rado tokią išeitį iš padėties.
Daiva Sakalė: Kokie jūsų vadovaujamos profesinės sąjungos santykiai su valdžia?
Vasile Zelca: Iš valdžios, Vyriausybės pusės nepatiriame jokių represijų ar problemų kėlimo. Jei ir galime tai vadinti problemomis, tai jos – profesinio pobūdžio: giname savo narių interesus ir kovojame dėl jų atlyginimų, karjeros galimybių, prieš socialines garantijas bloginančio Pensijų įstatymo pokyčius. Nesijaučiame valdžios persekiojami. Kai mes kalbamės, tai mūsų pareigos kalba, o ne asmenys. Asmeniškumams vietos nėra, vyksta konstruktyvus socialinis dialogas. Mes ne atakuojame asmenybes, o kovojame su problemomis, rūpinamės jų sprendimu, todėl mūsų socialinė partnerystė yra sėkminga.
Daiva Sakalė: Lietuvoje pasitaiko pasipriešinimo pareigūnams atvejų, pažeidėjai neretai sau leidžia grubiai elgtis su pareigūnais, plūstis. Kokia padėtis Rumunijoje?
Vasile Zelca: Šiuo metu Rumunijos gyventojų pasitikėjimo policija lygis auga. Net atlyginimų pakėlimas sudarė sąlygas korupcijos mažėjimui ir pareigūnų autoriteto augimui, mūsų darbdavys tai suprato. Retai, bet pasitaiko, kad įstatymų pažeidėjai užpuola policijos pareigūnus. Dažniau tokių atvejų būna, kai į Rumuniją grįžta per šventes tie, kas dirba užsienyje. Taip pat ir pažeidėjai, kurie pasitraukė į Europą ir gyvena ten, o per šventes grįžta pas šeimas. Jie kartais policininkų atžvilgiu elgiasi provokuojančiai, pažeidinėja įstatymus. Viena vertus, mūsų įstatymai reikalauja, kad net su pažeidėjais policijos pareigūnai elgtųsi labai pagarbiai, žmogiškai. Kita vertus, reikalaujame, kad pareigas atliekančius policijos pareigūnus įstatymas gintų griežčiau. Civiliai neturi provokuoti policijos pareigūnų, plūsti necenzūriniais žodžiais, ir šią pareigūnų teisę turi ginti įstatymai.
Daiva Sakalė: Rumunijoje pakanka įstatymų, kad pažeidėjai bijotų taip elgtis?
Vasile Zelca: Įstatymų yra, bet mūsų profesinė sąjunga reikalauja, kad jų būtų daugiau; kad būtų sugriežtinta atsakomybė tiems, kas pažeidžia įstatymą ir provokuoja vykdančius pareigas policininkus, kas jiems priešinasi.
Daiva Sakalė: Kokia ilgalaikė Rumunijos policijos pareigūnų profesinės sąjungos veiklos strategija ir pagrindinis tikslas?
Vasile Zelca: Pirma, siekiame, kad per 15 metų profesinė sąjunga taptų finansiškai nepriklausoma nuo profsąjungos narių įnašų ir jų dydžio. Tai pirma veiklos linija. Ir kita linija – pasiekti daugiau finansinio ar nefinansinio pobūdžio garantijų savo nariams.
Jums, Lietuvos policijos profesinei sąjungai, kaip savo partneriams ir bendražygiams, pažadame: bet kuriuo momentu, bet kurioje vietoje, bet kokiu būdu ir bet kam pažeidus jūsų teises, tą pačią akimirką sulauksite mūsų palaikymo. Tą sakome jums, savo bendražygiams iš Lietuvos, tą sakėme ir savo bendražygiams iš Moldovos, iš Bulgarijos. Tai – tarptautinė profesinių sąjungų partnerystė kovoje už profesinių sąjungų teises.
Daiva Sakalė: Dėkui už interviu.
Daiva Sakalė
Comments