Buvęs Lietuvos policijos generalinis komisaras, Lietuvos policijos veteranų asociacijos garbės narys Vytautas Grigaravičius neslėpė susirūpinimo šalies policijos būkle. Spausdiname ištrauką iš jo pranešimo mūsų profesinės sąjungos organizuotoje konferencijoje.
Lietuvos policijos profesinės sąjungos organizuota masinių eitynių Gedimino prospektu akcija, pasak V. Grigaravičiaus, labai savalaikė. Nes, nepaisant tam tikro pasiekto progreso, „Lietuvos policijos būklė turėtų būti ženkliai geresnė“.
„Aukščiausių šalies institucijų tarpusavio bendravimo retorika verčia susimąstyti: ar tai neatsilieps šalies statutinėms tarnyboms, specialiosioms tarnyboms? Istorija žino nemažai pavyzdžių, kada į vienos ar kitos tarnybos vadovų postus buvo skiriami, švelniai tariant, žemos kompetencijos, neturintys profesinių įgūdžių, tačiau itin lojalūs valdantiesiems asmenys“,– tvirtino V. Grigaravičius ir pasiūlė prisiminti Lietuvos Nepriklausomybės pradžioje politikų padarytas klaidas.
„Reorganizuojant policiją, buvo panaikinti kovos su organizuotu nusikalstamumu padaliniai, iš darbo atleisti ar savo noru tarnybą masiškai paliko kriminalinės policijos pareigūnai. Rezultatas: nusikalstamumas šalyje subujojo, nusikalstamo susivienijimo „Vilniaus brigada“ atstovai netgi viešai spaudoje pareiškė: „Vilnių valdome mes“. Kartais abejonių sukelia ir šių dienų praktika. Pastaraisiais metais teismai išteisino eilę rajonų ir miestų vadovų, savivaldybių tarnautojų, įmonių vadovų. Tai byloja apie ikiteisminio tyrimo darbo broką, kompetencijos stoką, bet tuo pačiu verčia pamąstyti: ar tyrimas pradėtas pagrįstai, ar nekyšo politinės konkurencijos ausys.“
Buvęs šalies policijos generalinis komisaras teigė apie tai kalbąs su nerimu, nes „pareigūnai turėtų išlikti depolitizuoti, departizuoti“. Tai – kertinis profesijos principas. V. Grigaravičius atkreipė dėmesį į nemažą policijos pareigūnų trūkumą ir kitas problemas: „Tarnybą palieka patyrę, dešimtis metų tarnybai atidavę pareigūnai. O naujai papildančių policijos gretas skaičius nėra toks, kokio norėtųsi. Tokia padėtis, mano manymu, susiklostė ne per 2-3 metus, o yra daugelio metų atsainaus valstybės požiūrio į policijos tarnybą rezultatas. Stresinėse situacijose nuolat atsiduriantys pareigūnai tiksi ir oriai gyventi, ir be problemų išlaikyti šeimą. Bet ne vien atlygis čia svarbu, nors jis tikrai ne paskutinėje vietoje. Visiškai neseniai VRM atsisakė VRM kultūros ir sporto rūmų Žirmūnuose, mokymo centro „Dainava“ Druskininkuose, poilsio namų „Pušynas“ Palangoje; neva remontui uždarytas Pareigūnų mokymo centras Trakuose, miglotas VRM ligoninės likimas Vilniuje. Kai pagalvoji, beveik nieko ir neliko. Vietoje buvusios VRM „Dainavos“ poliklinikos pastatyti prabangūs apartamentai. Suprantu, kad gyvenimas eina į priekį, bet lygiai taip pat žinau, jog toli gražu ne kiekvienas pareigūnas išgali privačiai gydytis, tvarkytis dantis, atostogauti pasaulio kurortuose. Lengviausia pasakyti, jog šios įstaigos yra sovietinis palikimas, tačiau analogiškas įstaigas turi Lenkija, Vokietija ir kitos Europos šalys.“
Comments